suvaržyti

suvaržýti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ¹, DūnŽ iter. suveržti: 1. Sut, M Aš užsegiočiau šilkų suknelę ir suvaržyčiau šilkų juostelę LTR(Mrj). Ei, broliai, broliai, mano brolužėliai, jūs suvaržýkit aukso kilpužėles JD470. Tai pataisyčiau jam kepurėlę ir suvaržyčiau jam šilkų juosteles LTR(Ktv). Bet jog tasai tinklas, didumu negerų žmonių apsunkintas, turėjo būt iždraskytas, tad reikia ir tų kitų, kurie jį vėl pataisytų ir suvaržýtų DP379. | refl. tr. M: Tu pasileidi, nesusivaržaĩ drabužių J. 2. N, K, M, LL226, KŽ Suvaržýk kojas išsklidusias, t. y. stipriai surišk J. Sutraukė ryšius, kuriais suvaržytas buvo S.Stan. Kai kuriose šalyse motinos taip suvaržo bevystydamos vaiko galvutę, kad kaulai treška net Blv. Mažilelį vaiką suvytursi suvytursi, suvaržýsi Sd. Tekinius priseis duoti suvaržýti – jau pradėjo klerti Šv. Vargais negalais suvar̃žė bačką lankais JT252. Sukausto, su geležim suvar̃žo [roges], taigi vežimus didžiausius prikrauna, būdavo Plvn. Aš da norėjau suvaržýt tą plūgą, – jis pasigriebė: geras! Mžš. Reik išplakti dalgį, suvaržyti vežėtis, patepti ratus brš. Nau[ja]s staliukas, o kledar kledar – reik suvaržýti Krš. Čemidanai tokie drabužiniai padirbti, su šikšnoms suvaržýti Trk. ^ Drūkta pana, visa suvaržyta (statinė) Škn. Liežuvis šlapio[je] vieto[je], nesuvaržýtas (šnekama, kas ant seilės užėjo) Grd. | refl. K, ŠT212, NdŽ, KŽ, Dkš: Visur susivar̃žęs, tai ir nešalta Kp. Ana nenorėjo išsiduoti, kad ana yr nėščia, ana y[ra] susivar̃žiusi dideliai Vkš. 3. sukraipyti, sukreivinti, sulankstyti, išklibinti: Tas oras [sprogus bombai] suvar̃žė lovą i koją sulaužė Rš. | refl. Ds: Gurbų sienos jau visiškai susvar̃žę Užp. Netrauk stalo – susvaržìs, tiesiai tegu stovi Klt. Mano pusė lentų susvar̃žė Km. Pirštai kokie susvar̃žę, visi kulnuoti kokie Žl. 4. N, KŽ, Trkn apriboti veikimo laisvę, drausti: Motriškos buvo labai suvaržýtos: tupėk numie, aple numus trinkias, i tiek Krš. Vaikis laisvesnis, merga suvaržýta žmonių kalbų Krš. Mes tarnavom – suvaržýti buvom Jnšk. Suvar̃žė mergelkas – nebleida į šokius Rdn. Dabar miesčionis su maistu labai suvar̃žė Mžš. | prk.: Kūnas, kurio pusiausvyros padėtis ar judėjimas yra apriboti, vadinamas suvaržytu rš. Suvaržyto taško pavyzdys – mažų matmenų kūnas, judąs lenktame vamzdelyje rš. Yra kalbos, kurios akcento dalykuose suvaržytos V.Kudir. Mūs jau ir kalba suvaržýta Grv. | refl. NdŽ: Šiandien aš susivaržau, kad senatvėje būčiau ponas Vaižg. Reikia susvar̃žius būt, reikia neskoliot, su žmonėm gerai būt Žl. Vyrai nesusivar̃žę – anie tik savęs veiza Krš. ║ neleisti tvarkyti, valdyti, naudoti, vartoti savo nuožiūra: Seniau buvo suvaržýta ant visko: ir ant kningų, ir ant laikraščių Pp. Degtinę pradė[jo] suvaržýt, mažiau girtų, i vė atšaukė – gerkit Pjv. Vyriausybė suvaržė visuomenės ir kultūros gyvenimą M.Birž. 5. refl. intr., tr. NdŽ, DūnŽ, Srv, Sml, Ps susiginčyti, susipešti dėl ko: Kazimieras su kunegaikščiu mozūrų susivaržė tarp savęs lenkų karalyste S.Dauk. Du vaikinu beeidamu rado ant kelio knygas ir susivaržė Ašb. I ta nora [žirnelių], i ta nora – i susivar̃žė Bdr. Susivar̃žė, žinai, kokio daikto – ir susipyko Slm. Susivaržiaũ su žydais pirkdamas karvę Jrb. Dėl mergos susivaržýs i mušis vaikiai Lnk. Trys vaikiai susivar̃žė, ka reikėjo žanyties End. Ne gegutės kukavo, ne raibosios balsavo, o tik susivar̃žė trys jaunos mergelės vieną jauną bernelį (d.) Sv. Susivar̃žė bobos dėl nėkų Pvn. Vaikai dėl titilių (žaislų) susivar̃žė Krs. 6. žr. įvaržyti 2: Jeigu varžo šimtą litų, tai jau suvar̃žo iki pusantro šimto [statybinę medžiagą] Sk. 7. refl. NdŽ nesmagiai pasijusti, susidrovėti: Prie jo samdiniai neišdrįsdavo ką nors blogo išsitarti apie savo darbdavius ir apskritai susivaržydavo A.Vien. \ varžyti; apvaržyti; atvaržyti; įvaržyti; išvaržyti; nuvaržyti; pavaržyti; pervaržyti; pravaržyti; privaržyti; suvaržyti; užvaržyti